Nuo 2016 metų lapkričio 1 dienos atnaujinus reikalavimus naujų pastatų energetinės klasės efektyvumui, užtikrinama aukštesnė gyvenimo kokybė naują būstą įsigijusiems asmenims – tiek besistatantiems individualius namus, tiek perkantiems butą.

Tačiau senos statybos daugiabučių namų gyventojams ne ką mažiau yra aktualu gyventi šiltai ir kokybiškai, o tai pasiekti padės daugiabučio namo modernizacija. Stebint, kaip vyksta daugiabučių renovacija kelius pastaruosius metus, matyti ryškus teigiamas poveikis šiuose namuose butus turintiems gyventojams – pagerėjus energijos sunaudojimo rodikliams pinga šildymas, mažėja avarijų tikimybė (sprogę vamzdžiai, prakiuręs stogas ir kt.), didėja būsto vertė bei gyvenimo jame kokybė. 

Mes esame parengę ir įgyvendinę daugiau kaip 20 daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimo projektų bei turime sukaupę didelę patirtį priimant pastatų apšiltinimo, sandarinimo, apdailos medžiagų parinkimo sprendinius.

Energetinio naudingumo sertifikatas ir klasės


ES Pastatų energetinio naudingumo direktyvoje (PEND) nurodama, kad visiems pastatams, kurie yra parduodami arba nuomojami, privalomas energetinio naudingumo sertifikatas. Šis sertifikatas apibrėžia pastato energijos sąnaudų lygį pagal įtvirtintą pastatų energetinį klasifikavimą.

Pastatų energetinis naudingumas skirstomas į 9 klases (nuo G iki A++). Klasės nustatomos atsižvelgiant į įvarius veiksnius – sandarumą, šiluminį efektyvumą, naudojamas vėdino sistemas (A ir aukštesnės klasės pastatams privaloma rekuperacinė vėdinimo sistema), garso izoliaciją ir kitus elementus, padedančius tausoti energiją bei gyventi kokybiškai.

Sertifikatas, su jame įrašyta naudingumo klase, būsimiems būsto pirkėjams arba nuomininkams leidžia ne tik įvertinti pastato energetinį efektyvumą, bet įvertinti numatomas eksploatacijos išlaidas

 

Kokie darbai atliekami renovacijos metu?


Daugiabučio pastato renovaciją galima skirstyti į du etapus – parengiamieji darbai ir renovacijos darbų atlikimas.

Parengiamųjų darbų metu yra tvarkoma dokumentacija, rengiamas projektas, daugiabučio gyventojai balsuoja ar sutinka su pasiūlymais, esant pageidavimams ar pastaboms projektas gali būti koreguojamas. Dažniausiai renovaciją sudaro šie darbai:

  • Fasadų ir stogo apšiltinimas;
  • Pirmo aukšto grindų apšiltinimas;
  • Langų ir durų keitimas mažiau laidžiais šilumai;
  • Balkonų įstiklinimas;
  • Esamos šildymo sistemos, šildymo prietaisų (radiatorių, rankšluosčių džiovintuvų) keitimas naujais;
  • Šilumos punkto atnaujinimas jį automatizuojant;
  • Karšto vandentiekio sistemos keitimas.

Renovuojant pastatą papildomai galima atlikti vandentiekio ir nuotekų (buitinių bei lietaus) tinklų keitimą, elektros instaliacijos atnaujinimą, gerbūvio sutvarkymą, tačiau šios priemonės nėra finansuojamos valstybės, nes jas įgyvendinus nėra taupoma šiluma. Visgi, taip pagerinama namo kokybė ir padidinamas ilgaamžiškumas bei vertė.

Tos bendrijos, kurios sutaria daugiau investuoti į jų daugiabučio modernizavimą įsirengia atsinaujinančių energijos šaltinių sistemas, tokias kaip saulės kolektoriai, saulės baterijos, šilumos siurbliai. Šios sistemos ženkliai sumažina iš centralizuotų miesto tinklų tiekiamos šilumos kiekį, taigi ir mokamą kainą už šilumą, bei garantuoja pastatui aukšto energinio efektyvumo klases A ar A+.

Viena didžiausių klaidų, kurią gali padaryti gyventojai renovuojantys savo namą – neskirti pakankamai lėšų pastato vėdinimo sistemos modernizavimui. Renovuotas pastatas tampa labai sandarus, taigi jame praktiškai nebevyksta natūrali oro apykaita. Tai sukelia mikroklimato sutrikimus: renkasi ir kondensuojasi drėgmė, suprastėja oro kokybė, prastėja gyventojų savijauta. Todėl ruošiantis daugiabučio modernizavimui būtina numatyti centralizuotos rekuperacinės sistemos arba sieninių mini rekuperatorių įrengimą.

 

Renovuoto būsto privalumai prieš nerenovuotą būstą akivaizdūs – būsto vertė padidėja nuo 10% iki 30%, šiluminės sąnaudos sumažėja nuo 60% iki 80%, vidutinė temperatūra bute padidėja nuo +18C iki +21C. Atsiranda didesnis komforto ir pasitenkinimo gyvenamąja aplinka jausmas, pagerėja gyvenimo kokybė.
Plačiau apie renovacijos naudą galite pasiskaityti čia.
Taip. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija kas mėnesį atlieka šilumos suvartojimo Lietuvos daugiabučiuose analizę. Remiantis 2016 m. spalio mėnesio duomenimis, arti 50% pastatų, patekusių tarp mažiausiai energijos šildymui suvartojančių pastatų yra renovuoti daugiabučiai. Šiuose daugiabučiuose šilumos sąnaudos kai kuriais atvejais gali būti mažesnės negu naujai statytų būstų.
Pasirengimas dalyvauti daugiabučių namų renovacijos programoje yra skirstomas į tris etapus. Visų pirma, paruošiamas preliminarus pasiūlymas gyventojams dėl atnaujinimo atsižvelgiant į esamą pastato būklę.
Antrajame etape organizuojamas daugiabučio patalpų savininkų susirinkimas ir balsuojant nusprendžiama dėl renovacijos (sprendimas priimamas, kai balsuoja butų ir kitų patalpų savininkų dauguma – 50% + 1 balsas).
Trečiame etape namo gyventojai organizuoja konkursą, kurio metu pasirenka kas atliks pastato energetinio naudingumo įvertinimą ir parengs individualų investicijų planą. Šiame plane įvardinamos konkrečios daugiabučio modernizavimo priemonės, jų kaina. Taip pat nustatomas preliminarus finansavimo planas ir per kiek laiko atsipirks investicija į namo renovaciją. Gyventojai vėl renkasi balsuoti. Balsų dauguma pritarus planui, gali prasidėti darbai.
Dėl renovacijos balsuojama butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime. Tam, kad būtų pritarta renovacijai, reikia 50 % + 1 visų butų ir kitų patalpų savininkų balsų. Balsų dauguma nusprendus renovuoti būstą, renovacijos procese dalyvauja visi daugiabučio namo butai ir kitos patalpos – kitaip tariant, priimami sprendimai taikomi net tiems, kurie balsavo prieš ir nėra priemonių, kurios leistų atsisakyti renovuoti kurį nors vieną butą arba atleisti kurio nors buto savininką nuo renovacijos apmokėjimo (išskyrus tuos atvejus, kai įstatymo numatyta tvarka priklauso kompensacijos už renovaciją).
Kad galėtumėte pradėti renovacijos procesą, nėra būtina steigti bendriją. Nenorint steigti namo bendrijos, galima išrinkti renovacijos administratorių (namo gyventoją, samdomą administratorių arba įmonę). Išrinktam administratoriui suteikiami įgaliojimai inicijuoti renovacijos projektą, dirbti su reikalinga dokumentacija ir kt.
Esant poreikiui, pastato modernizaciją inicijuoti gali ir valstybės paskirtas renovacijos administratorius.
Visi renovacijos darbai, įskaitant dokumentų rengimą, trunka iki dviejų metų.
Renovacijos kainai įtakos turi daug veiksnių – kada ir iš kokių medžiagų statytas namas, kokias medžiagas nuspręsite naudoti renovacijai, kokį pastato energetinį lygį norite pasiekti, projekte numatyti atlikti darbai (pvz. ar nuspręsite stiklinti balkonus ir pan.). Norint pasiekti C arba aukštesnę energetinio efektyvumo klasę, renovacija vienam butui gali kainuoti apie 6 500 eurų ir daugiau.
Tikslesnę kainą galite pasiskaičiuoti čia.
Socialiai remtini asmenys, kuriems teikiama kompensacija už šildymą, gauna 100 % valstybės paramą visiems daugiabučio renovacijos etapams – kitaip tariant, visi reikalingi žingsniai, pradedant dokumentacijos rengimu baigiant pačia renovacija, yra pilnai apmokami valstybės ir jiems nieko nekainuoja.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus šeimos, turinčios sudėtingą finansinę situacija (pvz. kai tik vienas iš tėvų išlaiko nepilnametį vaiką; pensininkai; invalidumą turintys asmenys ir kt.), tačiau neturintys teisės gauti kompensaciją už šildymą, taip pat negaus ir kompensacijos už būsto renovaciją.